Gero poilsio Jums pas mus ...

                                            Panų (Mergų) kalnas

Tarp Plinkšių ežero ir Sruojos upės yra istorinis Mergų piliakalnis. Miške, šalia pagrindinio kelio "Telšiai - Seda" maždaug 10 - ajame kilometre stovi kryžius, kuris nurodo keliuką, kuriuo pasukus į miško gilumą atrasime Panų kalną, dar kitaip vadinamą Mergų kalnu (1996 m. gruodžio 23 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą). Panų kalnas - tai padavimais garsėjanti kalva, apaugusi pušimis, juosiama pelkių (pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100 - 150 m pločio, šlaitai nuolaidūs, 5 - 6 m aukščio). Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų, bet dauguma jų siejami su švedų puolimais ir savo orumą saugojusiomis žemaičių mergelėmis. Ši vieta gilioje senovėje buvusi labai įtvirtinta; įruošta požeminių urvų - slėptuvių sistema. Kai XVII a. Žemaičių žemę užplūdo švedai ir žiauriai niokojo kraštą, piliakalnio slėptuvėje pasislėpusios apylinkės merginos ir jaunos moterys. Švedai buvę nustebinti, niekur nerasdami jaunų moterų. Tačiau po kiek laiko jiems pavyko susekti slėptuvę. Jie užvertę urvo angą ir palaidoję apie 2000 merginų ir jaunų moterų. Nuo to laiko šis kalnas Mergų kalnu vadinamas. Žuvusiųjų atminimui ant jo pastatyta koplyčia. Piliakalnio papėdėje yra šaltinis, kurio vandeniu žmonės akis gydydavo. Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Maldininkai lanko kalnelį, sudeda aplink koplyčią kryžius ir kryželius, kad ir iš šakelių ar vytelių susuktus. Žmonės čia palieka savo rūpesčius, išsako prašymus, aplankę kalnelį jaučiasi dvasiškai stipresni.

 

 

koplycia1