Gero poilsio Jums pas mus ...

                                                           Seda

Seda - tai Mažeikių rajono miestas, seniūnijos centras, nuo Mažeikių į pietvakarius nutolęs 24 km. Seda stovi septynių kelių susikirtimo vietoje (keliai į Telšius, Mažeikius, Plungę, Renavą, Žemalę, Rubikus, Navarėnus). Kazimieras Būga Sedos miesto vardą kildino iš vandenvardžio - netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula). Sedoje yra dvi medinės bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (nuo 1770 m.) ir Šv. Jono Nepomuko (nuo 1783 m.) - architektūriniai paminklai. Sedos miestas su gatvių tinklu, aikštės planu, užstatymo fragmentais įrašytas į vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Seda minima jau nuo XIII a. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis - prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus Seda smarkiai nukentėjo, XVIII a. antrojoje pusėje atsigavo, nuo 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). 1765 m. nutiesus naują kelią, pradėta formuoti dabartinė Bažnyčios gatvė. 1914 m. ant pušinių polių pastatyti visi namai, esantys kairioje užpelkėjusioje Sedulos upelio pusėje. Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime - platino uždraustą spaudą. 1855 m. Sedoje dirbo vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miestelio centrinė aikštė. 1999 m. aikštė sutvarkyta. 2000 m. Sedoje pastatytas A. Baranausko biustas (aut. skulptorius Osvaldas Neniškis). 2004 m. liepos 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.